Kodėl negalima antrą kartą virinti vandens

Daugelis esame girdėję, kad antrą kartą virinti vandenį nėra gerai, bet ar kada susimąstėme, kodėl? Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo tik dar vienas mitas, bet iš tikrųjų, tai turi mokslinį pagrindą. Nors antrą kartą virintas vanduo nėra mirtinai pavojingas, jis gali turėti tam tikrų nepageidaujamų savybių. Pažvelkime giliau į šį procesą.


Kas vyksta verdant vandenį?

Vandens virinimas yra procesas, kai skystas vanduo virsta garais, pasiekęs savo virimo temperatūrą. Paprastai, tai yra 100°C jūros lygyje. Virinant vandenį, sunaikinamos jame esančios bakterijos ir virusai, todėl jis tampa saugesnis gerti. Tačiau vandenyje taip pat yra įvairių mineralų, tokių kaip kalcis ir magnis, taip pat kai kurie kiti junginiai, pavyzdžiui, nitratai.

Kai vandenį verdame pirmą kartą, dalis šių medžiagų išgaruoja, tačiau didžioji dalis lieka. Virinant antrą kartą, šių medžiagų koncentracija padidėja. Tai vyksta dėl to, kad vanduo garuoja, o mineralai ir kiti junginiai lieka skystyje. Štai kur atsiranda problema.


Nitratų koncentracija

Viena iš didžiausių problemų yra nitratų koncentracija. Nitratai yra junginiai, kurių dažnai randama vandenyje, ypač ten, kur naudojami trąšos. Jie patys nėra labai pavojingi, bet mūsų organizme jie gali virsti nitritais. Nitritai, savo ruožtu, gali trukdyti kraujo gebėjimui pernešti deguonį. Tai ypač pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims.


  • Pirmas virinimas: Nitratų koncentracija sumažėja, bet nedaug.
  • Antras virinimas: Nitratų koncentracija padidėja, nes dalis vandens išgaruoja, o nitratai lieka.

Kitos medžiagos

Be nitratų, vandenyje gali būti ir kitų medžiagų, kurios gali tapti koncentruotesnės antrą kartą verdant. Pavyzdžiui, arsenas, kuris yra toksiškas, gali padidinti savo koncentraciją. Nors dažniausiai vandens tiekimo sistemose arseno kiekis yra kontroliuojamas, per daug verdant, galime padidinti jo koncentraciją iki nepageidaujamo lygio.

Taip pat, vandenyje gali būti fluoro, kuris reikalingas dantims, tačiau per didelės koncentracijos gali sukelti fluorozę, kuri pasireiškia dantų emalio dėmėmis.


Ar tai tikrai pavojinga?

Nors teoriškai antrą kartą virintas vanduo gali būti kenksmingas dėl padidėjusios medžiagų koncentracijos, realybėje, tai nėra tokia didelė problema, kaip kartais pateikiama. Jei naudojate gerą vandentiekio vandenį, kuriame yra mažai nitratų ir kitų nepageidaujamų medžiagų, antrą kartą virintas vanduo jums greičiausiai nepakenks.

Vis dėlto, jei gyvenate vietovėje, kur vandens kokybė nėra pati geriausia, arba jei ruošiate vandenį kūdikiams, geriau vengti antrą kartą virinto vandens. Geriau naudoti šviežiai virintą vandenį kiekvieną kartą.

Pavyzdžiui, jeigu ruošiate arbatą ir užvirinate vandenį, bet nenaudojate jo iš karto, geriau išpilkite jį ir užvirinkite šviežio vandens. Tai ypač svarbu, jei naudojate virdulį, kuriame vanduo dažnai būna paliktas ir užvirinamas kelis kartus.

Verta paminėti, kad virinant vandenį kelis kartus, jis praranda savo skonį, nes dalis deguonies išeina. Tai gali būti pastebima ruošiant kavą ar arbatą, kur skonis tampa blankesnis.

Nors ir nėra didelio pavojaus, geriau laikytis paprasto principo: naudokite šviežiai virintą vandenį, ypač jei rūpinatės savo ir savo artimųjų sveikata. Tai paprastas būdas išvengti galimų problemų ir užtikrinti geresnę vandens kokybę. Taigi, nors ir skamba kaip mitas, ši taisyklė turi mokslinį pagrindą. Geriau būti atsargiems, nei gailėtis.