Deguonis mums gyvybiškai svarbus. Kvėpuodami mes jį įsisaviname ir naudojame energijai gaminti. Bet ar kada susimąstėte, kodėl aukštai kalnuose pradedame jausti deguonies trūkumą? Juk oras tas pats, ar ne? Tačiau taip nėra. Kylant aukštyn, deguonies kiekis ore iš tiesų sumažėja, o tai turi įtakos mūsų savijautai. Pažvelkime, kodėl taip nutinka.
Atmosferos slėgis ir deguonies koncentracija
Pagrindinė priežastis, kodėl aukštai kalnuose sumažėja deguonies kiekis, yra susijusi su atmosferos slėgio mažėjimu. Įsivaizduokite, kad atmosfera yra kaip didelis vandenyno baseinas, o mes gyvename jo dugne. Kuo giliau esame, tuo didesnis vandens slėgis mus slegia. Analogiškai, kuo žemiau esame atmosferoje, tuo didesnis oro slėgis mus veikia.
- Žemės paviršiuje, esant jūros lygiui, atmosferos slėgis yra didžiausias, nes virš mūsų yra visas atmosferos stulpas.
- Kylant aukštyn, atmosferos stulpas virš mūsų mažėja, todėl ir slėgis mažėja.
Atmosferos slėgis tiesiogiai susijęs su oro molekulių tankumu. Kai slėgis didelis, oro molekulės, įskaitant deguonies molekules, yra suspaustos ir tankiai išsidėsčiusios. Kai slėgis mažėja, molekulės išsisklaido, todėl jų koncentracija tampa mažesnė. Taigi, nors procentinė deguonies dalis ore išlieka maždaug tokia pati (apie 21%), bendras deguonies molekulių kiekis viename įkvėpime sumažėja.
Tai panašu į gėrimą iš butelio. Jei butelis pilnas, kiekviename gurkšnyje gausite daug gėrimo. Bet jei butelis tuščias, nors gėrimo jame vis dar yra, kiekviename gurkšnyje gausite mažiau.
Kaip tai veikia mūsų organizmą?
Kai deguonies kiekis ore sumažėja, mūsų organizmas patiria hipoksiją – būklę, kai audiniai negauna pakankamai deguonies. Tai gali sukelti įvairių simptomų, tokių kaip:
- Dusulys: Organizmą bandant kompensuoti deguonies trūkumą, kvėpavimas tampa dažnesnis ir gilesnis.
- Galvos skausmas: Deguonies trūkumas gali paveikti smegenų kraujotaką ir sukelti galvos skausmą.
- Apsvaigimas ir silpnumas: Deguonies trūkumas gali paveikti raumenų veiklą ir sukelti silpnumą bei svaigulį.
- Pykinimas ir vėmimas: Kai kuriems žmonėms hipoksija gali sukelti virškinimo sutrikimus.
- Padidėjęs širdies ritmas: Širdis pradeda plakti greičiau, kad bandytų pernešti daugiau deguonies po organizmą.
Šie simptomai dažnai pasireiškia kylant į didesnį aukštį, ypač jei tai daroma greitai. Kalnuose, kur aukštis didelis, aklimatizacija, tai yra, organizmo prisitaikymas prie sumažėjusio deguonies kiekio, yra labai svarbi. Tai gali užtrukti kelias dienas ar net savaites, priklausomai nuo aukščio ir individualių žmogaus savybių.
Kiti veiksniai, turintys įtakos deguonies kiekiui
Nors atmosferos slėgis yra pagrindinis veiksnys, turintis įtakos deguonies kiekiui aukštai kalnuose, yra ir kitų dalykų, kurie gali jį paveikti:
- Temperatūra: Šaltesnis oras yra tankesnis, todėl jame gali būti šiek tiek daugiau deguonies molekulių, nei šiltame ore, tačiau šis skirtumas nėra labai didelis.
- Oro drėgmė: Esant didesnei drėgmei, oro tankis šiek tiek sumažėja, o tai gali turėti nedidelę įtaką deguonies kiekiui.
- Vietovės reljefas: Kalnuotose vietovėse oro srautai gali būti nevienodi, todėl deguonies koncentracija gali skirtis priklausomai nuo vietos.
Taigi, nors pagrindinis veiksnys yra atmosferos slėgis, kiti veiksniai taip pat gali šiek tiek paveikti deguonies kiekį aukštai kalnuose.
Deguonies kiekio sumažėjimas aukštai kalnuose yra natūralus reiškinys, susijęs su atmosferos slėgio mažėjimu. Nors procentinė deguonies dalis ore išlieka ta pati, bendras deguonies molekulių kiekis viename įkvėpime sumažėja. Tai gali sukelti hipoksiją ir įvairius simptomus. Todėl, planuojant kelionę į kalnus, svarbu atsižvelgti į aukštį ir leisti organizmui aklimatizuotis, kad išvengtume nemalonių pojūčių.