Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) į Antrąjį pasaulinį karą įsitraukė ne iš karto. Iš pradžių šalis laikėsi neutraliteto, tačiau įvykiai Europoje ir Azijoje, o ypač netikėtas Japonijos išpuolis prieš Perl Harborą, pakeitė JAV poziciją. Pažiūrėkime, kas lėmė šį reikšmingą posūkį.
Neutraliteto politika ir izoliacionizmas
Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą JAV buvo stipriai paveikta izoliacionizmo idėjų. Daugelis amerikiečių tikėjo, kad šalis turėtų vengti konfliktų užsienyje, ypač po Pirmojo pasaulinio karo patirties. Šis požiūris atsispindėjo ir JAV politikoje. Buvo priimti neutralumo įstatymai, siekiantys užkirsti kelią JAV įsitraukimui į konfliktus Europoje. Šie įstatymai draudė ginkluotės pardavimą kariaujančioms šalims ir apribojo amerikiečių keliones į karo zonas.
Tačiau, nors oficialiai buvo laikomasi neutraliteto, JAV visuomenėje ir politiniame elite palaipsniui stiprėjo nerimas dėl agresyvių fašistinės Vokietijos veiksmų Europoje. Prezidentas Franklinas D. Ruzveltas (Franklin D. Roosevelt) asmeniškai buvo nusiteikęs prieš nacizmą ir palaikė Didžiąją Britaniją, nors ir negalėjo atvirai remti ją dėl neutralumo įstatymų. Buvo bandoma apeiti šiuos apribojimus, pavyzdžiui, per „nuomą ir paskolą“ programą, pagal kurią JAV tiekdavo ginklus ir kitą pagalbą sąjungininkams, oficialiai jų neparduodama.
Įvykiai Europoje ir augantis nerimas
Vokietijos agresija, įskaitant Lenkijos užpuolimą 1939 m. ir vėlesnius puolimus prieš kitas Europos šalis, pamažu keitė JAV visuomenės nuomonę. Žmonės suprato, kad fašizmas kelia realią grėsmę pasaulio tvarkai. Baimė dėl galimos Vokietijos pergalės ir jos įtakos JAV taip pat augo. Nors JAV nebuvo tiesiogiai užpulta, karo grėsmė tapo vis akivaizdesnė.
Be to, JAV žvalgybos tarnybos rinko informaciją apie Vokietijos karinius planus ir agresyvius veiksmus. Ši informacija buvo dalijamasi su prezidentu Ruzveltu ir kitais aukštais pareigūnais, kurie suprato, kad neutraliteto politika negali trukti amžinai. Vis labiau atrodė, kad JAV anksčiau ar vėliau turės įsitraukti į karą, kad sustabdytų fašistinę agresiją.
Perl Harboro ataka – lūžio taškas
Vis dėlto, JAV įsitraukimą į karą galutinai nulėmė ne įvykiai Europoje, o netikėtas Japonijos išpuolis prieš Perl Harborą 1941 m. gruodžio 7 d. Šis išpuolis, kuriame žuvo daugiau nei 2400 amerikiečių, sukėlė didžiulį šoką ir pasipiktinimą JAV visuomenėje. Iki tol izoliacionistines pažiūras palaikę amerikiečiai dabar vieningai reikalavo karo.
Perl Harboro ataka buvo lūžio taškas, po kurio JAV nebegalėjo likti nuošalyje. Kongresas nedelsiant paskelbė karą Japonijai, o po kelių dienų Vokietija ir Italija, Japonijos sąjungininkės, taip pat paskelbė karą JAV. Taip JAV oficialiai įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą.
- JAV neutraliteto politika buvo pagrįsta izoliacionizmu.
- Vokietijos agresija Europoje didino nerimą JAV.
- Perl Harboro ataka galutinai nulėmė JAV įsitraukimą į karą.
JAV įsitraukimas į Antrąjį pasaulinį karą buvo ilgas ir sudėtingas procesas. Nors iš pradžių šalis laikėsi neutraliteto, įvykiai Europoje ir Azijoje, ypač Perl Harboro ataka, galiausiai privertė JAV tapti aktyvia karo dalyve. Šis įsitraukimas turėjo didžiulį poveikį karo eigai ir pasaulio istorijai. JAV tapo viena iš pagrindinių sąjungininkių, padėjusių nugalėti fašistinę ašį ir užtikrinti pokario pasaulio tvarką.