Širdies permūšimai, medicinoje žinomi kaip ekstrasistolės, yra gana dažnas reiškinys. Daugelis žmonių kartais pajunta, tarsi širdis "praleistų dūžį" arba staiga stipriau suplaktų. Nors tokie pojūčiai gali gąsdinti, dažniausiai jie nėra pavojingi ir atsiranda dėl įvairių priežasčių. Panagrinėkime, kas gali sukelti širdies permūšimus ir ką reikėtų apie juos žinoti.
Kas yra širdies permūšimai?
Širdies permūšimai – tai papildomi širdies susitraukimai, kurie atsiranda anksčiau laiko. Širdis paprastai plaka ritmiškai, tačiau kartais atsiranda papildomas impulsas, kuris sutrikdo įprastą ritmą. Tai gali sukelti pojūtį, tarsi širdis būtų "apsivertusi", "praleidusi dūžį" arba staiga suplakusi stipriau. Permūšimai gali atsirasti vieną kartą arba kartotis dažniau.
Širdies permūšimai gali būti skirstomi į:
- Prieširdinius (supraventrikulinius) ekstrasistoles: šie permūšimai kyla viršutinėse širdies kamerose (prieširdžiuose).
- Skilvelinius (ventrikulinius) ekstrasistoles: šie permūšimai kyla apatinėse širdies kamerose (skilveliuose).
Prieširdinės ekstrasistolės dažniausiai yra nekenksmingos, o skilvelinės gali kelti didesnį nerimą, ypač jei jos dažnos arba pasireiškia kartu su kitomis širdies ligomis.
Kodėl atsiranda širdies permūšimai?
Širdies permūšimus gali sukelti įvairios priežastys, pradedant nuo kasdienių įpročių ir baigiant rimtomis sveikatos problemomis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių priežasčių:
- Stresas ir nerimas: Emocinis stresas, nerimas ar panikos atakos gali sukelti širdies permūšimus. Kai esame streso būsenoje, organizmas išskiria adrenaliną, kuris gali paveikti širdies ritmą.
- Kofeinas ir alkoholis: Per didelis kofeino ar alkoholio vartojimas gali sukelti širdies permūšimus. Šios medžiagos stimuliuoja nervų sistemą ir gali sutrikdyti širdies ritmą.
- Nikotinas: Rūkymas taip pat yra vienas iš širdies permūšimų rizikos veiksnių. Nikotinas didina kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį, o tai gali sukelti aritmiją.
- Dehidratacija: Skysčių trūkumas organizme gali paveikti elektrolitų balansą, o tai savo ruožtu gali sukelti širdies permūšimus.
- Mitybos įpročiai: Netinkama mityba, ypač mažas kalio ar magnio kiekis, gali prisidėti prie širdies permūšimų atsiradimo.
- Kai kurie vaistai: Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, dekongestantai (vaistai nuo slogos) ar astmos vaistai, gali sukelti širdies permūšimus kaip šalutinį poveikį.
- Fizinė perkrova: Intensyvus fizinis krūvis, ypač jei žmogus nėra gerai treniruotas, gali sukelti širdies permūšimus.
- Širdies ligos: Įvairios širdies ligos, tokios kaip koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas ar vožtuvų problemos, gali sukelti dažnesnius ir pavojingesnius širdies permūšimus.
- Skydliaukės problemos: Padidėjęs skydliaukės aktyvumas (hipertiroidizmas) gali sukelti širdies ritmą sutrikimus, įskaitant permūšimus.
- Anemija: Mažas raudonųjų kraujo kūnelių kiekis (anemija) gali sukelti deguonies trūkumą, o tai gali paveikti širdies ritmą.
Simptomai ir pojūčiai
Širdies permūšimai gali pasireikšti įvairiais pojūčiais, kurie gali būti labai individualūs. Dažniausiai žmonės apibūdina šiuos simptomus:
- Pojūtis, tarsi širdis "praleidžia dūžį" arba "sustoja".
- Staigus, stiprus širdies plakimas.
- Širdies "apsivertimas" krūtinėje.
- Lengvas galvos svaigimas ar silpnumas.
- Nerimas ar diskomfortas krūtinėje.
- Kartais gali būti jaučiamas dusulys.
Svarbu paminėti, kad daugelis žmonių nejaučia jokių simptomų, o širdies permūšimai nustatomi tik atliekant elektrokardiogramą (EKG) arba kitus tyrimus.
Kaip valdyti širdies permūšimus?
Jei širdies permūšimai atsiranda retai ir nesukelia didelio diskomforto, dažniausiai specialaus gydymo nereikia. Tačiau jei permūšimai kartojasi dažnai, yra stiprūs ar pasireiškia kartu su kitais simptomais, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Keletas patarimų, kurie gali padėti valdyti širdies permūšimus:
- Venkite streso: Išmokite atsipalaidavimo technikų, tokių kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas.
- Ribokite kofeino ir alkoholio vartojimą: Sumažinkite arba atsisakykite kavos, stiprios arbatos, energetinių gėrimų ir alkoholio.
- Meskite rūkyti: Nikotinas yra vienas iš pagrindinių širdies permūšimų rizikos veiksnių.
- Gerkite pakankamai skysčių: Užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai vandens, ypač po fizinio krūvio.
- Laikykitės sveikos mitybos: Valgykite daug vaisių, daržovių ir produktų, kuriuose gausu kalio ir magnio.
- Reguliariai sportuokite: Saikingas fizinis aktyvumas gali padėti stiprinti širdį ir gerinti bendrą savijautą.
- Reguliariai tikrinkitės sveikatą: Jei jaučiate dažnus širdies permūšimus, pasitarkite su gydytoju, kuris gali atlikti reikiamus tyrimus ir paskirti tinkamą gydymą.
Širdies permūšimai dažnai yra nekenksmingi, bet svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus. Jei abejojate ar jaučiate nerimą, geriausia pasitarti su specialistu. Atminkite, kad rūpestis savo sveikata ir tinkamas gyvenimo būdas gali padėti išvengti daugelio sveikatos problemų.